BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Somehow. I will. We.

Jaučiuosi taip keistai rašydama čia.
Kai praėjo tiek laiko.

Kiek vakarų, tiek naktų,
kiek dangus metrų priartėjo, tiek rasos lašų skruostais nutekėjo.

Pasiilgau rašymo čia, kitur.
Pasiilgau gyvenimo, gyvenimo, kurį jaučiau.
Ir ateina tie metai, kai kiekvieną plytą dėliosiu,
aptrupėjusį mūrą nušluosiu
ir stipriai stipriai suklijuosiu.

Rodyk draugams

Švęsti metines man tarsi švęsti gimtadienį žinant, kad vos po kelių metų tave aplankys mirtis

Dievinu, kai šypsaisi ir žiūri į mane… kai šypsaisi, nes tau gera su manimi. Akys blizga lyg sniegas naktį… raganos kaulai.

Nesugebu suvokti laimės, kuri užplūsta mane, kai stipriai apkabini mane. Jaučiuosi tokia mylima, tokia saugi.

Kai atrodo, jog viskas negerai… primenam, kad mes nuostabu. Ir nors mes tada esame vienintelis geras dalykas aplinkui,  širdy pasklinda šiluma.

Negaliu nustoti galvojusi apie tai, kas bus, kai ateis metas skirstytis.
Jei išvis apie tai galvoju, vadinasi, jog tai ne tikra meilė?

Aš nesakiau, kad tai gyvenimo meilė, kurios nepamiršiu niekada. Bet jūs suprantat, kad aš myliu? Dabar. Aš iš tikrųjų myliu. Ir žinau, kad viskas bus gerai, žinau, kad išgyvensiu, bet dar nežinau kiek laiko tai truks. Kiek laiko praeis po to, kol aš vėl galėsiu pasakyti, jog aš laiminga. Kiek laiko praeis, kol aš būsiu tokia laiminga, kokia būnu dabar su juo?

Prieš nemažai mėnesių aš dar pilnai nesuvokiau atkeliaujančio skausmo ir pasirašiau visam šitam… pasileidau nuo vadelių, už kurių laikiausi, kad nepulčiau stačia galva mylėti.

Bet dabar to nekeisčiau.
Aš džiaugiuosi, kad myliu jį. Dar labiau džiaugiuosi, kad ir jis mane myli.
O kaip lemta, taip bus.

Rodyk draugams

the morning

I should come back to my own element.

To those dark mornings and the alarm, playing „You’re Fucken’ Awesome“.
Maybe 10 snoozes per morning.
Dream about a cup of coffe with a slice of lemon. About a good morning playlist,  warm sweater and thick woolen socks.

Feeling that you have just closed your eyes for a good night sleep.
„Good morning“ text message from a person you care.
Sweet morning kiss form a person you love.

Rodyk draugams

Still don’t know.

The role of your life… You have to accept it and to love playing it if you want to succeed.
I don’t believe in myself because my words aren’t telling the truth.

I think I have to learn to go away when it’s time.
I can’t feel sorry for myself and expect compassion.
I have to keep a distance between me and him when I feel it’s a right choice.

Time will come when I have to let him go. I believe I’ll survive, but I do love him.
The words sound so adolescent…

Time comes when you feel you can’t do anything and you have to find strenght to be… to be right.
When all you need is love, care and attention from your lover.

I have a headache, I have to learn 10 English questions by heart, I’m ill and I feel so… female with a changeable mood and fits of jealousy. I still don’t know what I’m writing about and what should I do after I finish this.

It’s not a fall depression.

Rodyk draugams

nostalgia

Kažkada rytai buvo stebuklingi. Persmelkti kavos aromatu, minkštais, plačiais megztiniais, vilnonėm kojinėm.
Kūną glostė nuo radiatorių sklindanti šiluma, o veidą gaubė mieguistumas.

Šiandien taip elegantiškai sninga…

Nežinau, kur visa tai dingo. Kur dingo mano žiemos rytai ir rudens vakarai?
Melancholija? Tik rudens prieblanda kasdieninė. Ne, nekamuoja manęs depresija rudeninė, aš tik noriu… noriu pailsėti.

Rodyk draugams

Odė tai, kuri visuomet šalia.

Nežinau ar gera idėja daryti tai paskubomis, tačiau aš rašau iš pačios širdies. :)
AČIŪ, tai žodis, kuris sakomas daug kartų per dieną net nesusimąstant. Dėkojame, kai mus praleidžia, kai ką nors paduoda, kai nusičiaudėjus pasako „į sveikatą” ir taip toliau. Bet tas „ačiū”, kurį noriu pasakyti yra visai kitoks…

Nežinau ar tai galima pavadinti dėkingumu, nes tai kažkas žymiai daugiau.
Nemanau ar atsidėkoti galima tuo pačiu, nes tai nepakartojama.
Labai sunku įvardinti ir apibrėžti tai, kaip vertinu tai, kad esi šalia. Ir tu man daug svarbiau nei visi vaikinai kartu sudėjus, visos meilės seilės ir kitokie š… Na taip, susiradę vaikinus gal (nu ok, tikrai…) apleidžiame viena kitą (aš, aišku, tave apleidžiu labiau…), tačiau abi suprantam, kad tai laikina, kad nieko negalim su savimi padaryti ir, kad vis tiek esam pačios svarbiausios viena kitai (bent jau tu man, tai tikrai).

Esi šalia visada, kai man tavęs reikia ir tada, kai manau, kad nieko man apskritai nereikia. Supranti ir atleidi pačius kvailiausius dalykus, netgi mane pakeisti ruošiesi! Paskutinis dalykas nemanau, kad yra labai geros draugės bruožas, bet turint omenyje šią situaciją, tai turbūt tavo ketinimai labai geri, nors aš labai tikiuosi, kad tu nė nebandysi ar bent jau, kad tau nepavyks. :D

Su tavimi mano pačios linksmiausios, kvailiausios, juokingiausios akimirkos. Su tavimi galiu būti savimi ir tu turbūt vienintelė, su kuria tokia būnu. Pakenti mano savanaudiškumus ir kitas blogas, man būdingas savybes. Atsimeni, kai pykdavomės anksčiau? Jau taip ėsdavomės, kad dievuli padėk… Bet po to vis tiek susieidavom. Pavyzdžiui todėl, kad sutikdavau kokį vaikiną apie kurį galiu papasakoti tik tau ar panašiai. Natūraliai gaudavosi. O dabar apsišlifavom… Tas žodis, manau, labai mum tinka. Nesakyk, kad nebūdavo visokių įkandimų viena kitai ir praėjus didžiųjų barnių laikotarpiui… Bet dažnai mes į tai net nelabai sureaguodavom, nebent patylėdavom kokią minutę, o po to viskas lyg nieko nebūtų buvę.
Ir šito kreipimosi tikslas nėra prisiminti gražius laikus, mūsų dribes (pavyzdžiui, mano, lietuvių kabinete) ar kitką. Aš noriu oficialiai padėkoti už tai, kad tu esi. Aš esu pati laimingiausia turėdama tokią draugę kaip tu.

Rodyk draugams

iš inercijos gyventi

Reikia sustot ir apsidairyt. Pamatyt kas, kaip, kodėl… Be to gali tekt nugrybaut visai ne ten, kur mes norime ir būti nuvesti ne tų, kuriais iš tiesų galime pasitikėti. O mane supurtė tai, ko tikrai negalėjau pavežt be jokių atsipeikėjimų. O atsimerkus nesupratau, kur spėjau patekt per kelis mėnesius, na, gal pusę metų. Ir mane vis tiek saldžiai užmigdė jo kalbos ir manipuliacijos. Man lengviau juo tikėti, nes žinau, jog nepaliksiu, o būt su tuo, kurio kiekvienas žodis skamba įtartinai ir yra panašus į manipuliaciją - ne man. Aišku, galiu įsijungti žaidimo režimą, tiesiog gerai praleisti laiką ir nieko neįsileisti vidun, bet tai taip vargina ir taip… kvaila.

O dabar iš tiesų galiu po truputį taisytis į guolį tolesniam miegui. Prioritetai daugiau mažiau perdėlioti, situacija lyg ir iš(si)aiškinta arba paaiškinta, širdis nuraminta… O jau rugpjūtis.

Rodyk draugams

Sveikas pasauli, labas rytas.

Labas rytas,

pasitaiko duobių santykiuose, gyvenime. Po kiekvienos iš jų pakyli lyg feniksas iš pelenų. Netikiu, kad rašysiu taip, kaip rašiau kadaise, bet žinau, kad man to reikia. Mokslo metams prasidėjus, galbūt, vėl neturėsiu laiko sau, neturėsiu laiko kūrybiškumui lavinti. Bet aš pasistengsiu suprasti, ko iš tiesų noriu ir kas man iš tikrųjų tiks. Dabar pasistengsiu išsaugoti tobulai dabarčiai tinkančius santykius ir tuo pačiu bandysiu nekelt įtampos su tėvais. Užduotis atrodo beveik neįmanoma, bet taip bus, nes jei ne… Nes jei ne, tai reiškia jog dabar dar neatėjo duobės taškas į mano gyvenimą, tad nėr ko laukti aušros. O aš laukiu. Galbūt pernelyg pasyviai, bet dažniausiai viskas susitvarko savaime.

Red Hot Chili Peppers Californication sukuria rytą tokį, kokio laukiau jau kelios savaitės. Tokį, kuris nuteiktų rašyt. Rašyt taip, kad ir vėl pasijusčiau galinti tai daryti, kad ir vėl rašymas taptų neatskiriama mano dienos dalis. O to jau nebuvo seniai… Seniai - žodis sąlyginas, bet atsižvelgus į mano amžių, metai yra pakankamai daug. Kad ir kaip greitai jie lėktų.

Penktadienis… vasaros atostogų metu nuvertėjus diena. Reiškia tik tai, kad artėja savaitgalis, pomidorų/agurkų marinavimo, obuolienių ir uogienių bei kompotų darymo dienos. Kad ir kaip ten - gražaus ryto, skanios rytinės kavos, kaip įmanoma geriau praleisto penktadienio.

O aš.. aš tikiuosi grįžti su įkvėpimu, grįžti su noru rašyti ir tikiuosi, kad jau gal net kelias savaites svarstyta mintis grįžti yra vykus.

Rodyk draugams

1001

PIRMA - manau, jog tikrai daugiau nemylėsiu taip, kaip mylėjau pirmą kartą. Pirmoji meilė nerūdija. Dabar, dėl to nesiskundžiu: labai gera mylėti žinant, jog gali kontroliuoti save ir susiimti į rankas.

ANTRA - pastaruoju metu, o tiksliau šiandien, labai daug kartų girdžiu žmones, sakančius jog jiems nesvarbu, jog nori dėt ant gyvenimo, dėt ant visko. Bet pusė (jei ne daugiau) jų tik sako, jog dėjo, deda ar dės. Juk žmonės, o ypač mes, merginos, nesame sutvertos būti šimtaprocentinėm pochuistėm.

GRĮŽTANT PRIE PIRMO - sako, jog yra first love, good love, great love… There’s a difference between them.
Norėčiau dar nors kartą gyvenime mylėti labai labai labai stipriai. Mylėti taip, jog būtų neįmanoma matyti save be jo. Bet vėliau. Kada nors, kai būsiu subrendus (ar beveik subrendus (čia kalbu apie virš-30-metų amžių)), išsiblaškius po pasaulį ir gyvenimą, kai galėsiu gyventi ramiai ar bent…

Rodyk draugams

Sąlyčio.

Norėčiau pajusti kažkokį jausmą. Jausmą, kurį aprašyčiau palygindama su rytinės kavos aromatu kambaryje, su šiltu, minkštu chalatu, kai už lango baltuoja sniego pusnys.
Su jausmu, kai pajutus Kalėdinės arbatos skonį ar laužo liepsną akimirkai labai tikroviškai grįžta vieni ar kiti prisiminimai. Tarytum de javu. De javu, kai žinai, jog tai tikrai vyko. Kažkada. Ir buvo taip gera, jog nostalgija kartas nuo karto suspaudžia širdį.

Norėčiau parašyt kažką, ką perskaitytum ir pajaustum. Pajaustum ką nors. Kažką. Kaip prieš daug metų sugebėjau tai padaryti. Galbūt, o gal ir ne.

Rodyk draugams

Naujesnis puslapis »