BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Gyvenimo saulės

Ir vėl į duris pasibeldė geriausi mūsų vakarai.
Miela, šilta, malonu prisiminti ir neįmanoma pamiršti.
Viskas kitaip, bet tuo pačiu taip pat.

mua ;}*

ir saulė tuoj vėl nušvies padangę
kaip jūs nušviečiat mano gyvenimą

Rodyk draugams

Many Of Horror

Trečias puodelis (tiesą sakant, jo talpa nemažiau 0,5 l, tad galima būtų teigti, jog tai beveik (kaip liaudis sako) sloinykas) NEUROS 3 arbatos.
Pastarąsias dienas mano nervų sistema buvo velniškai dirginama ir jau bijau ar nebus pakrikę nervai. Šiandien peržiūrėtas vienas baisiausių mano matytų siaubo filmų  - visiškai pribaigė. Pereiti tamsoje per kiemą man tapo didžiausiu išbandymu.  Viena per kitą besiverčiančios siaubingos mintys ir kelis kartus sustiprėjusi rega bei uoslė, sugaunančios bet kokį dirginimą. Suaktyvėjus adrenalino išskyrimo funkcija ((aha, rašiau bio kontrą neseniai)).

Gal žinot kokį stebuklingą būdą, kaip vakare, nuėjus į lovą, greit užmigt ir neprisigalvot visokių nesąmonių? Jaučiuos kaip kokia mažiukė, pamačius pirmą savo gyvenime siaubo filmą. Žiauru. Reikia susiimt. Bet šalti nervai sunkiai grįžta atgal, taip? Velnias.

Biffy Clyro - Many Of Horror.mp3

Rodyk draugams

again apie pavasarį <3

Ėjau gatve ir šypsojausi. Nuoširdžiai.
Man patiko jausti saulės spindulius žaidžiančius ant mano odos. Man patiko jausti švelnų vėją, atnešantį pavasarį. Nuostabu buvo girdėti žvalių paukščių giesmes, kviečiančių pasilikti pavasarį. Sniegas, atspindintis saulės šviesą, nebebuvo toks šaltas ir toks… žiemiškas. Suskilinėjęs ledas mintyse nesukūrė reflekso „atsargiai!“, o atnešė malonias mintis, kad žiema traukiasi. Ir buvo taip gera eiti asfaltu, o ne ištižusiu sniegu ar ledu.

Koks nuostabus jausmas, kai supranti, jog dabar, o gal net apskritai - viskas yra GERAI!

Ir vėl ateis ta žaluma…

Rodyk draugams

Pavasario kvapas ir rytinė EUREKA!

Šiandien pravėriau namų duris ir į veidą pūstelėjo vėjas. Ir aš be galo nustebau, nes tai nebuvo žvarbus, žiemiškas vėjas, o vėjas, atnešantis pavasarį, pavasario kvapą.
Prieš akis iškilo ryškiai ryškiai žalių pumpurų ir šviežios žolės vaizdiniai.
Ir saulė nušvietė gyvenimą. Visom prasmėm. Po šitiek laiko, kai dangus buvo aptrauktas purvinu šydu, pamačiau savo šešėlį, krintantį ant namo sienos, pamačiau saulę, šviečiančią per medžių viršūnes.

Ir mano veidą nušvietė šypsena.
Supratau, kad NIEKAS man nebetrukdo gyventi.

Rodyk draugams

Alsuoti gyvenimu

Išdrįsk gyventi taip, kaip Tu iš tiesų nori.

O vakar buvo gera. Ne, - nuostabu.
Pagaliau vėl džiaugiausi gyvenimu.

stovėti ant snieguotų laiptų su didelėmis, minkštomis, raudonomis šlepetėmis ir jausti, kaip kartūs dūmai užpildo tavo plaučius. nieko negalvoti ir dėl nieko nesirūpinti. kuo toliau, tuo labiau jausti, kaip svaigsti.
grįžti į kambarį ir suprasti, kad viskas iš tiesų yra gerai.
alsuoti gyvenimu, jausti krauju tekančią meilę ir žinoti, kad visas mūsų gyvenimas susideda iš akimirkų.

Ir kuo daugiau tokių akimirkų, kaip ši, kai šypsaisi ir iš tikrųjų gyveni, tuo gyvenimas mums yra… mielesnis. Geri dalykai traukia gerus. Kuo daugiau šypsosies, tuo daugiau priežasčių tam rasi. Kuo daugiau meilės padovanosi, tuo daugiau ir gausi.

BWO - Sunshine In The Rain.mp3

Rodyk draugams

5:40 am

Paryčiais, 5:40 ryto

Būna, kai sunkus akmuo užgula širdį ir izoliuoja jausmus.
Lyg inkaras - nuleidžia ant žemės, sustabdo ir tuomet esi priverstas apsidairyti, pamatyti kaip iš tikrųjų gyveni.
Sulėtina kvėpavimą, neleidžia įkvėpti giliai giliai, o ne gana to - pristabdo širdies darbą.
Padovanoja nemigą, iš kurios plūsta nuovargis, bloga nuotaika ir esi priverstas žiūrėti į pasaulį, bet neprisiverti gyvent gyvenimą. Egzistuoji net nematydamas spalvų.

Flight of the Conchords- I’m Not Crying Ep 1.mp3 <— čia kažkokia keista daina. bet visai įdomi. bent jau tam, kad paklausytum vieną kartą.

Rodyk draugams

pasislėpusi po lova. tyliai tyliai laukė

Šiąnakt miegojau tik kelias valandas.
Niekuomet nebuvau patyrusi nemigos, kurios priežastis - meilė. Ir net nesitikėjau patirti. Galbūt kada nors, kaip nors… O pasirodo ji manęs tykojo jau šiąnakt. Tyliai sėdėjo pasislėpusi po lova.

Šiaip, tai nežinau kas darosi. Nebesivaldau, nevaldau minčių, poelgių, kūno, norų.
Bet ar tai būtina?
Aišku,  nesupykčiau, jei sugebėčiau nors ketvirtadaliui pamokos sukoncentruoti dėmesį, bet… šitą jau reikės išsiugdyt.

Kad ir kaip skaudu, bet retkarčiais reikia leistis ant žemės ir daryt tai, ką reikia. Namų ruoša, namų darbai (kurių jau absoliučiai nedarau, bet reikia susigriebt…) ir visa kita, kas slegia iš viršaus ir spaudžia prie protinės ir fizinės veiklos, o ne jausmų ir skraidymų 11-am danguj.

Labai noriu dabar surūkyt bent pusę pakelio normalių cigarečių ir nepaisyt, kad visa jomis trenkiu. Lengvai apsitraukt ir ne itin koordinuot savo judesius. Negalvot. Nežiūrėt po kojom. Apsikabint. Paverkt. Atsileist. Išsiliet.

Rodyk draugams

Gyvenimo filosofijos nr. 1

Ir vis dėl to - galvoti apie pasekmes ir elgtis tik viską gerai apmąsčius ar vadovautis nuojauta, nuotaika ir viską daryti impulsyviai? Negalvojant, kas bus vėliau?

Rodyk draugams

I was made to love.

Dievinu aš jį. Ir jei reikėtų rinktis, aš TIKRAI pasirinkčiau vieną dieną su juo ir tikrai ne visą gyvenimą be jo. Ir žinau, kad jis padarytų tą patį.
Kažkas nerealaus. Ta meilė, tokia tikra, pasitikinti ir… gili. Visiškai užtikrinta ir be apmąstymų.

Aš negaliu be jo, o jis negali be manęs.
Niekas daugiau neegzistuoja, nei man, nei jam.
Ir niekas negali pasakyti kaip viskas susiklostys, tačiau sudėsim visas pastangas, kad galų gale viskas būtų gerai.
Ir tikrai nebus gerai, jei turėsim egzistuot vienas be kito.

Ir tai jausmai jau tapę faktais. Įrodytom teoremom.
Jokių hipotezių, jokių apmąstymų, jokių spėjimų.

I was made to love and be loved by you.

Rodyk draugams

dūmų, vėjo ir žiemos kvapas… jo lūpos.

Jau seniai nebuvau ten stabtelėjusi, nors kasdien pro ten praeinu. Ilgą laiką neprisiminiau to vakaro. Nesistengiau prisiminti akimirkos, nebandžiau sugrįžti atgal.
O šįvakar buvo kitaip. Sustojau. Ir atsisukau atgal. Ir vėl išgyvenau akimirką, vėl pajutau dūmų skonį ant jo lūpų, vėl prisiminiau kiekvieną judesį, mintį, įkvėpimą.
Gal tai idealizuoti prisiminimai, gal likimas man nori pakišti tą pačią klaidą tikėdamasis, kad nepasimokiau praeitą kartą, bet aš suprantu, jog tai buvo. Kad tai praeitis. Ir jokiu būdu nereikia liūdėti, kad tai nebepasikartos. Kad nebus taip, kaip buvo. Reikia džiaugtis, kad tai įvyko.
Turiu prisiminimą. Gal idealizuotą, gal nebepasikartosiantį, bet turiu. Ir NIEKAS manęs iš jo neatims…
bet ir nesugrąžins.

Ir tuomet vėjas atnešė dūmų ir žiemos kvapą - jo kvapą. Nusišypsojau. Per kelią perbėgo stirnų šeima. Pažvelgiau į dangų - nė vienos žvaigždės. Giliai įkvėpiau ir kai vėjo gūsis nurimo - drąsiai žengiau į ateitį.

Rodyk draugams

Naujesnis puslapis »