BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

to love two

Tai juk aš išprotėsiu.
Gyvenimas gražus, myliu per visus kraštus.
Bet širdis skilo į dvi dalis.
Pradėjau jaust kažkokius du nesuderinamus jausmus.

Tiksliau, dvi meiles. Dviem vaikinam. Skirtingas, bet tuo pačiu ir panašias.
Šiluma, užliejanti kūną, kai pamatau D., kai susiduria žvilgsniai, tos… mielos akys, švelnios rankos. Mhm, aš dar atsimenu jų šilumą, kai jos mane šildė, lietė, saugojo.
Tikroji meilė? Sėdinti širdy ilgai ilgai. Senbuvė. Bet amžina. Juk uždusčiau, paskęsčiau, išnykčiau be R. Bet jo dabar nėra. Ir dar truputį nebus. Truputį… Tik tiek, kad visas gyvenimas bus mūsų. Taip, žinom.

Kodėl uždraustas vaisius visuomet saldesnis?
Kodėl negaliu pasiimti to, ko kūnas nori? Juk vienuole netapau.
Kodėl amžiais viskas turi būti komplikuota?
Kodėl kai kurie dalykai yra ir prakeiksmas ir Dievo dovana, tuo pačiu metu?

Tai juk aš išprotėsiu.
Myliu jus. Abu.

Tom Dice - Me and My Guitar.mp3

Rodyk draugams

Vietoj matematikos įskaitos - taisyklingasis meilės keturkampis.

Tik pamačiau D. ir širdis sudrebėjo. Mane užknisa, kad turiu slopinti tą jausmą, besiveržiantį iš krūtinės. Dabar pilnai ir iki galo supratau kaip jaučiasi Bela su Edvardu ir Džeikobu. Edvardas = R. = Gyvenimo meilė. Ta, kurios į nieką neišmainysi, kuri niekad nepasimiršta ir niekad nepavedama. Džeikobas = D. = Meilė? Simpatija? Nežinau. Pamatau jį ir būna taip gera. Įkvepiu nors šiek tiek oro, kūną perlieja šiluma… Aš noriu būt su juo. Būt, matyt, jaust. Bet be R. aš numirčiau, nustipčiau ir nukrisčiau į giliausią prarają. Nebeliktų gyvenimo, neliktų prasmės, nebūtų saulės.

Ar aš kokia suknista vienuolė, kad dabar, negalėdama kurį laiką būti su R. negalėčiau pabandyti su D.? Bet juk… tiek įskaudinčiau. J., kuri jį myli net labiau už mane, jį patį, nes nežinau ar tai truktų ilgai, R., jei jis sužinotų, galų gale save.

Rodyk draugams

Ir širdis ima varinėti kito kraują

Aš susimaišiau. Staiga kažkas išardė dėlionę ir įmaišė kito pasaulio dalių.
Širdis plaka tam, kam neturėtų ir mintys sukasi ne apie savo ašį.
Svetimų atėjo į svečius. Svetimų? Gal tik pamirštų šiukšlių, išmestų iš širdies.
Kaip galima šiukšle vadinti tai, kas, atrodo, dabar užvaldė tavo kūną?

Svetimkūnis apsigyvena tavo kūne ir širdis ima varinėti kito kraują. Diagnozė: ?

Aš noriu. Tik dar nežinau ko.

Rodyk draugams

Kartais neužtenka padaryti visko, ką gali

Net ir padarius viską, kas įmanoma, gali nepasiekti to, ko tu taip labai trokšti.

Rodyk draugams

Ir to nepasakysi vienu žodžiu. Kodėl mūsų kalba tokia skurdi?

Nežinau, nebemoku išreikšti savo jausmų žodžiais.
Man buvo… miela. Nesu tikra, kad tas žodis tinkamas. Galbūt - atvirkščiai - jis čia visai „ne į temą“, bet iš esmės man buvo gera. Man labai labai rūpėjo tai, kaip jis jaučiasi, kaip… nežinau. Tas jausmas toks keistas - užuojauta, supratimas, rūpestis, šiokia tokia… meilė (???) ir dar daug daug kažko susipynusio į vieną dieną, vieną akimirką. Ir tam pavadinimo nėra. Aš jį myliu. Taip. Esu tikra. Bet ne kaip vaikiną… net ne kaip draugą. O gal? Pasimetus.

Jaučiuosi kaip kokia Bela. :D
Tarkim graikų kalboj yra 7 žodžiai meilei apibūdinti. O mūsų?

Rodyk draugams

Ne mano gyvenimo dalis, bet mano gyvenimas.

Kažkada buvo kitaip? Viskas atrodo lyg… sudėliota dėlionė. Viskas savo vietose, kiekviena detalė idealiai tinka kitai. Telieka sulaukti kol klijai išdžius ir galėsi grožėtis ja, pakabinta ant sienos. Ir tai nebebus paveikslas iš daug mažų dalelių, tai bus tiesiog tobulas paveikslas.
Ir Tu esi tai, dėl ko aš gyvenu. Ne mano gyvenimo dalis, bet mano gyvenimas. Idealiai tinkantis.
Nebeatsimenu, jog kada nors būtų buvę kitaip, neįsivaizduoju savo egzistencijos be Tavęs.
Myliu Tave.

Rodyk draugams

Kai leidiesi prisijaukinamas, gali tekti ir trupučiuką paverkti…*

Žinot, kaip būna, kai sudedi visas savo santaupas į banką? Pasirinkęs kokį terminuotą indėlį. Ir vien tam, kad palūkanos didesnės būtų.
Taip ir man. Dabar reikia pasispaust, skurde, stygiui pasėdėti vien dėl ateities. Dėl mūsų ateities. Labai labai gražios ir labai labai tobulos.

*pavadinimas - citata iš Antoine de Saint-Exupery „Mažasis Princas“

Rodyk draugams

Sveiki, sugrįžau gyventi

vakar vakare viskas tapo… gera. Neberandu prie ko kabintis savo gyvenime.
Ir pagaliau vėl yra noras kažką daryti. Lyg ir.
Taip, aišku, ne viskas tobula, nes nėra šalia Jo. Bet juk aš turiu jį ir mes būsim kartu, ir… iš esmės viskas gerai. Tereikia laiko, tereikia sulaukti, kol visi trukdžiai išnyks.

O šiaip… viskas gerai. Pagaliau. Bent jau man atrodo.

Rodyk draugams

Sustingdyti

Nebebuvo nė vieno lango, nė vieno saulės spindulio, nė vieno šviesos blyksnio. Kad ir kaip besistengiau, nesugebėjau jausti saulės, žaidžiančios ant mano skruostų. Daužiau duris, kurios niekaip nesileido atidaromos, neleido išeiti atgal į šviesą, neleido žengti pirmyn. Ir viskas lyg sustojo - nebejaučiau prisilietimų, neužuodžiau kvapo, nemačiau jo akių, bet negalėjau atsimerkti ir apsidairyti. Galėjo sudraskyti - nebūčiau priešinusis, galėjo naikinti, plėšyti ir skaudinti - nebūčiau pajautus.
Pavargau. Galų gale nebežinojau ką daryti, nežinojau kaip elgtis, kad į vieną sutilptų per daug. Ir sekundę pajaučiau atsilaisvinusius pančius bei grandines, pamačiau saulės spindulį ir išgirdau durų rakto trakštelėjimą… Sustingdžiau akimirka.

Ar nepanašu į žvejybą? Gyvenimas. Juokinga.

Rodyk draugams

Atbukau

Kokia trečia savaitė, kai aš apatiška viskam. Nežinau kas pasidarė… Bet tai lyg po stiprios stiprios heroino dozės, kai daugiau susileist negali. Nėra jokių šansų. Bet žinai, kad po gero mėnesio vėl gausi to, ko dabar labiausiai trokšta tavo širdis, kūnas, mintys.

Einu - ir man visai nusispjaut kas vyksta aplinkui. O, jei sureaguoju į kažkokį išorinį dirgiklį, tai nebent į kokį nesveikai gerą prikolą arba labai erzinantį ar nervinantį dalyką.. Gal pavasarinė depresija? Aš nesuprantu šitos sąvokos: pavasarinė depresija. Nuo ko ji kyla? Tarkim man, tai čia tikrai ne sezoninė. Nors nežinau, tiesą sakant. Iki šiol maniau suprantanti savo visiško atbukimo priežastį, bet jei tai vis dėlto pavasaris kaltas, tai?… Apskritai, nuo kada aš toks žmogus, kuriam PAVASARĮ gali būti depresija? Na gerai, kad ir ne ta žiauri žiauri, kai būna trunka ir metus, ir žymiai ilgiau, bet kad ir sezoninė.. Nesuprantu nesuprantu nesuprantu. Nebežinau.

Rodyk draugams

Naujesnis puslapis »