BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Kur atsakymai į klausimus, kurių dar nežinau?

Nenoriu skaudint kitų žmonių, nenoriu skaudint savęs.
Noriu žinot kaip iš tiesų man yra geriau.

Noriu būt kitokia. Na taip, tada manęs niekas nemylės gal, bet nieko.
Reikia išsianalizuoti savo asmenybės tipą. xD Kam aš tuos testus naktim darausi, jei po to net nesuprantu kas esminio ten parašyta?

Einu… ieškot atsakymų. Tik pirmiausiai reiktų sužinoti į kokius klausimus atsakymų noriu.

Rodyk draugams

bandymas reziumuoti praėjusius metus. taip, bandymas.

Skaitau viską iš eilės ieškodama įkvėpima. Ne rašyti įkvėpimo, jis mane apleido prieš kokius… metus, gal daugiau. Įkvėpimo gyventi.

Mano charakteris turbūt nesutvertas mano norų pildymui ir planų vykdymui.

- Ir galvodama apie tai, ką nuveikiau šiais metais galiu pasakyti - didelis šlamštas. Iki ~ lapkričio buvau suvyniota į kažkokį kokoną, R susuktą kokoną. Pridusinta iki begalybės ir negalinti net apsidairyti.

- Dievaži, nieko negaliu pasakyti. Nors nuo šių m.m atradau vieną galbūt sau tinkantį dalyką mokykloje. Tai privedė prie naujų pažinčių, kas truputį pravėrė man akis.

- Nustojau laukt mokyklos baigimo. Man dabar labai labai labai gerai. Kai galutinai išsivaduosiu iš to sąstingio. Dieve, kur pasidėjau AŠ?

- vaje.

Rodyk draugams

Marcipano saldumo

Žvilgsnis nukrypsta pro langą, į pūgą, nežinia kur skubančias snaiges.
Mintys, norai, ateitis, tikslai, priemonės sukasi kažkur giliai giliai, niekaip neišsinarpliodami iš to siūlų kamuolio.
Vakar buvo visai gera. Nuobodoka, bet gera. O naktinės terapijos „iki paryčių“ poveikis senka. Tada, atsimenu, nubudau tokia užtikrinta, viską žinanti, tokia rami, tokia…

Pažiūrėsiu kokį gerą, arba nelabai, filmą. Apgalvosiu šių metų apbidenrinimą, naujų pasižadėjimus, scenarijų, kurio nepavyks laikytis ir eilinį kartą viskas bus taip abstraktu… Ir visa tai kišiu į kitą blogą, turbūt.

Gražios jums dienos, skanios rytinės arbatos/kavos, kuo mažiau painiavos ir.. Būkit laimingi (:

Rodyk draugams

Tarp kaukių ir prisitaikymo, tarp universalumo ir melo

Kiekvienas žmogus mumyse kažką palieka. Įpučia naują dalelę tavęs, suformuoja naują kaukę iš kai kurių tavo charakterio sudedamųjų dalių, reikalingų jūsų santykiams.

Mes prisitaikome prie aplinkos. Mokykloje būname vienokie, su tėvais kitokie, su seneliais dar kitokie… Tik kur riba tarp prisitaikymo ir kaukių, kuomet mes jau būname ne tokie, kokie esame, o meluojame kitiems ir galbūt sau?

Nepameskite savęs.
Nes susimaišysite kur kaukė, kur prisitaikymas, o kur iš tikrųjų jūs.

Rodyk draugams

Dykumų miražuose, veidrodžio atspindy, lietaus lašuose, norų apsupty… Priekyje Tavęs.

Jaust kūnu slenkančią naktį. Jos prisilietimus, lengvai apsuptus tyla.

Sekundės prapuola užmaršty, o valandos eina viena po kitos nesigręžiodamos ir nedelsdamos, nusinešdamos naujas mintis ir norus, apraizgytus neišpildomom svajom.

Švelnus transas, lengvas skendimas mintyse ir bereikalingas pradžios ieškojimas.

Kodėl tai, kas galėtų ką nors reikšt, yra nereikšminga?
Nors nieko nebūna „šiaip“…

Ir tai, kas apima vėliau.

Rodyk draugams

Ir aš stengiuosi ją įkvėpti įkvėpimu.

Sena sena, žiemiškai depresiška daina.

Iš naujo nuvalkiotos senos nuotaikos naujame pavidale.

Per mažai juoko ir šypsenos. Per mažai //saulės// girliandų žibėjimo ir pokalėdinė depresija. Ei, bus dar Naujieji.

Ir kodėl Tu vedžioji už nosies tris byčus?
Nevedžioju. Patys iš paskos velkasi.

Rodyk draugams

Paleist save

Norėčiau arba išsižliumbt arba nejaust, kaip neviltis kaupiasi giliai kažkur viduj, pasislėpus, kad negalėčiau jos ištremt lauk. Neapčiuopiama.

Noriu į mišką, į lauką, be striukės, be nieko, atiduot viską, kas liko viduj sutrypta ir nereikšminga. Norėčiau atiduot visą save sniegui, kad kiekviena krintanti snaigė ištrauktų iš manęs tai, kas vis dar yra, giliai, įsišakniję.

Noriu, kad kas nors paimtų ir stipriai papurtytų, nuleistų ant žemės, aprėktų, pasakytų, kad darau nesąmones, pasakytų, kad čia mano gyvenimas, kurio visiškai nebevaldau.

Nenoriu supratimo, nenoriu užuojautos, noriu tik… paleist save.

Rodyk draugams

Jei aš likau ten, tai čia… kas?

Nuolatos atsirandantis prieštaravimas.
Sau.

Turbūt naujai savo gyvenimo aplinkai, galimybėm, poreikiam suvokti reikia laiko.

O su kiekviena nukritusia snaige priskaičiuojama vis daugiau šukių.
Kaip koks amžinas ciklas.

I feel so much better
Now, that you’re gone forever
I tell myself that I don’t
Miss you at all

Naktiniai košmarai. Sakai sapnuoji mane, todėl nenori eit miegot, nekenti, bet nori būt kartu. Tik aš jau nebegalėčiau. Dabar jau nieko nebepakeisi. Bet aš ir nenoriu nieko keist. Nenoriu nieko daryt. Noriu tik rast tai, ką pamečiau. Prasmę, tikslą.

Rodyk draugams

Laiškas Tau. Tau, Kalėdų seneli.

Mielas Kalėdų seneli,

  • šiom Kalėdom prašau išminties. Kad žinočiau ko norėti. Nes vos išsipildo tai, ko, atrodė, labiausiai noriu - suprantu, kad tai visai ne tai, kas mane padaro laimingą.
  • Dar noriu, kad R. suprastų, kodėl taip padariau. Kad kada nors jam susišviestų protas ir suprastų viską, suprastų mane. Tai kas, kad jau seniai bus per vėlu, tik noriu, kad suprastų. Visą laiką to prašiau. O va kas būna, kai negaunu to, ko man reikia.
  • Kodėl būdama su juo verkiau daugiau, nei suversdama savo gyvenimą? Kuo toliau, tuo didesnis apsauginis sluoksnis aplink mane susidaro. Kartais noriu nieko nejaust. Dabar nejaučiu, tačiau nesu laiminga, kad ir kaip užtikrintai tą tvirtinčiau.
  • Noriu šiltų Kalėdų. Jaukių. Kad širdy būtų taip gera ir ramu…
  • Noriu, kad pasiektas tikslas būtų ne mažiau žavus.
  • Noriu… ramybės, bet ne tylos, kuri dabar storu sluoksniu apgaubusi mane

O gavus visa tai, norėsiu turbūt visiškai kitų dalykų.

Greičiausai priešingų. Bet dabar man atrodo, kad noriu būtent to.
Negi norint kažko prašyt visai ko kito?
O dabar kambarys persmelktas rytinės kavos aromatu.

Rodyk draugams

Norai arba „misijos žemėje“.

Norėjau meilės meilės meilės, tos tikros, amžinos, šiltos, pirmos, tikros… Širdis plakė noru būti mylima ir aš kaip visada gavau tai, apie ką svajojau ištisus metus.

Gyvenime būna dvi tragedijos. Kai svajonės neišsipildo. Ir kai išsipildo.

Tada buvo metai kančios, emocijų, pavydo ir tiek visokio šlamšto..
Gal mano misija čia, žemėj, išmokt norėt? Nes aš gaunu tai, ko noriu. Tai, ko prašau mintyse ilgai ilgai ilgai.
Ir gaunu. Ir tai nebūna tai, kas padarytų mane laimingą.

Bet aš nepasimokau.
Dabar noriu noriu noriu…. ne, ne meilės. Tik panašiai.

Rodyk draugams

Naujesnis puslapis »